- kėlikas
- 2 kėlìkas, -ė smob. (2) 1. kas kelia: Kokia tu kėlìkė – inkelsim meitėlį ir vieni Vlk. 2. kas kelia ką per tėkmę: Kurs kelia par upę, tas kėlìkas J. Šitas kėlìkas moka gerai kelti, nė kiek jį vanduo nepaneša Šn. \ kėlikas; sukėlikas
Dictionary of the Lithuanian Language.